- stubelka
- ×stubélka sf. (1) [K], KŽ; N, L 1. LTR(Krsn) prasta stuba, pirkia, lūšnelė: Pasistato kokią stubélką Plv. Tik spėj[o] sutvert stubelkùtę ir mirė Alv. 2. žr. stubelė 2: Kartais duoda ir stubelkas padieniams, bet už jas irgi atskirai reik atidirbt rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.